Kreditas/rotacija

  • 1 kreditas – 40 akademinių darbo valandų per savaitę, kurias studentas praleidžia paskaitose, joms ruošdamasis, atlikdamas praktiką ar rašydamas rašto darbus. Per vienerius mokslo metus studentas privalo surinkti 40 kreditų, o per visas bakalauro studijas – nuo 140 iki 180 kreditų (priklausomai nuo studijų programos). Per magistro studijas surenkama 60 – 80 kreditų.
  • Vienerių metų studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 40 kreditų per mokslo metus
  •  Kaip apsiskaičiuoti atskiro dalyko kainą? Metinė studijų kaina dauginame iš 0,025 ir iš dalyko kreditų skaičius – taip gauname dalyko „kainą“.
  • Konkursinė eilė yra sudaroma analogiškai šiam pavyzdžiui:

pliurpalogija – 10 (5 kreditai)  miegonomika – 9 (3 kreditai)
valgomatika – 8 (2 kreditai, pasirenkamasis dalykas)
termosofija – 7 (2 kreditai, laisvasis dalykas)
ABC sistemos – įskaityta (2 kreditai, įskaita)

      Sesijos vidurkis bus:

            (10 * 5 + 9 * 3 + 8 * 2) / 10 = 93 / 10 = 9.3 

  • Laisvųjų dalykų pažymiai į rotaciją nėra įtraukiami!
  • Pirmiausiai konkursinėje eilėje vidurkio mažėjimo tvarka rikiuojami studentai, neturintys skolų, po to – skolininkai.
  • Jei kelių studentų svertinis vidurkis yra vienodas, aukštesnę vietą konkursinėje eilėje užima tas, kurio ankstesnės sesijos pažymių svertinis vidurkis buvo aukštesnis, o jei ir šis sutampa, žiūrima, kelintu numeriu studentas įstojo.
  • Galutinė konkursinė eilė skelbiama per 35 dienas nuo naujo semestro pradžios.
  • KAS DU METUS VYKSTA „ROTACIJA“. Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po pirmųjų dvejų studijų metų, o ištęstinių studijų atveju – pabaigęs pusę studijų programos, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.
  • Iki 10% geriausių savo lėšomis studijuojančių studentų gali tikėtis studijų kainos kompensavimo, po pirmos arba antros pusės studijų laikotarpio.